Nors profesionalų darbo trukmę reglamentuoja įstatyminiai aktai ir tachografų kaupiama statistika, nuovargio skonį žino kiekvienas vairuotojas. Taipogi žino ir jo keliamus pavojus. Turbūt esate ne vieną kartą matę ant atitvarų pakibusius ar juos net pralaužusius ir į laukus išlėkusius sunkiasvorius. Tokios avarijos įvyksta tuščiuose keliuose, o prie vairo tuo metu sėdi tikri profesionalai.
Štai Švedijos judėjimo ir transporto institutas atliko tyrimus, kuriais siekta nustatyti ryšį tarp vairuotojų nuovargio ir avarijos statistikos. Padaryta tokia išvada: mažiausiai 25 proc. eismo nelaimių priežastis yra vairuotojo nuovargis arba mieguistumas. Švedai apklausė 700 vairuotojų, atsitiktine tvarka stabdytų keliuose. 14 proc. jų atsakė, jog yra jautę nuovargį prie vairo, o 3 proc. buvo taip pavargę, kad beveik miegodavo vairuodami. Švedų tyrimus patvirtina ir visos Europos skaičiai. Kiekvienais metais Europos keliuose vairuotojų nuovargio sukeltose avarijose žūsta apie 4 tūkstančius žmonių.
Vilkikų vairuotojai su miegu kovoja geriausiai
52 proc. eismo įvykių dėl kurių kalti vilkikų vairuotojai įvyksta dėl nuovargio. Net 18-oje proc. šių įvykių vilkikų vairuotojai užmigdavo prie vairo. „Europen SafetyNet“ atliktas tyrimas sako, kad 60 proc. vilkikų vairuotojų pastoviai susiduria su mieguistumu už vairo.
Tačiau tai nereiškia, kad vilkikų vairuotojai užmiega dažniau nei kiti ir yra pavojingesni kelyje. Priešingai – suomių atliktas tyrimas parodė, kad vilkikų vairuotojai vairuoja kur kas saugiau nei kitų transporto priemonių vairuotojai. Jų avarijų skaičius dėl mieguistumo, tenkantis vienam nuvažiuotam kilometrui, yra vienas iš geriausių.
Medikų pastebėjimai
Susiruošusiems į tolimą kelią vairuotojams medikai pataria nepiktnaudžiauti visokiais stimuliatoriais. Kofeinas, energetiniai gėrimai ar panašūs dalykai energijos realiai nesuteikia, jie tik padeda intensyviai naudoti organizme esančią energiją. Be to, panaudojus stimuliatoriaus, organizmas kurį laiką suaktyvinamas, tačiau po to sekanti slopinimo fazė yra gerokai (apie 3 kartus) ilgesnė nei aktyvinimo fazė. Nuolat naudojant stimuliatorius, organizmas išsekinamas, kartu išsenka ir organizmo atsargos. Pasak medikų, važiuojant tolimą kelią labai svarbus yra tinkamas režimas.
„Galima važiuoti tūkstančius kilometrų be didesnių bėdų, tačiau čia reikia sudėlioti tinkamą darbo ir poilsio režimą, tiesiog kartais reikalingos trumpos pertraukėlės. Tai būtų trumpi sustojimai, kas 3–4 valandas. Kelionės pradžioje galima pravažiuoti net 6 val. Sustojimo trukmė būtų 15–20 min. Jo metu reikia būtinai atlikti tempimo pratimus, ištempti priekinius šlaunies raumenis ir klubą, juosmenį. Būtent trumpas sustojimas reikalingas siekiant išlaikyti optimalų stresinių hormonų lygį kraujyje, priešingu atveju prasidės stiprus organizmo slopinimas ir kelionę teks nutraukti. Pasėdėjus prie vairo jau 30 minučių, pradeda didėti stresinių (adrenalinas, noradrenalinas) hormonų lygis kraujyje – tai atsakas į judesio trūkumą. Stresiniai hormonai padeda įveikti sunkumus, tačiau jų lygis turi būti optimalus. Jeigu žmogus tampa nervingas, neatidus, tai jau reiškia, kad atsirado pernelyg didelė įtampa, vadinasi, reikia daryti pertrauką, atlikti mankštą, užkąsti. Didelė klaida yra vairuoti nesimaitinant, po to sustoti ir kaip reikiant prisiryti. Toks žmogus praktiškai nepajėgus vairuoti. Greitai apima miegas, prarandamas dėmesingumas. Virškinamasis traktas, virškindamas maistą, naudoja labai daug energijos, tuo metu net atsiranda nervų sistemos slopinimas. Be viso to, suvalgytas kepsnys patenka į kūną maždaug po 17 valandų. Greičiausiai energiją atstato angliavandeniai, t.y. kas nors saldaus“, – sako gydytoja Aušra Merkienė.
Loading ...