Kai pasakau, kad noriu tiesiog išbandyti vieną ar kitą komercinį modelį ir neplanuoju didžiulių persikraustymo darbų, dažnas pašnekovas nustemba – Kaip? Kam? Juk komercinis transportas naudingas tik tada, kai jis daug ir dažnai dirba.
Iš dalies jie teisūs. Komerciniams automobiliams, kurie ir taip kainuoja nepigiai, dar yra papildomų mokesčių ir tam tikrų ribojimų. Ne todėl, kad jie kažkuo neįtiktų. Visai ne. Tiesiog aukštas standartinis Renault Master arba patobulinta ir dar labiau išdidinta Master versija su miegamomis vietomis tikrai netilps į daugelį požemių parkavimosi aikštelių ar garažų. Kartais tokiu automobiliu, susiduriant su kitų vairuotoju nesupratingumu arba net atvirai reiškiamais neigiamais jausmais, net būna sunkoka manevruoti gatvėse. Tačiau tai – smulkmenos, palyginti su tuo, kokį važiavimo malonumą suteikia šie automobiliai.
Darbo pobūdis įpareigoja, tad, tradiciškai, į lengvąjį komercinį transportą montuojami galingi varikliai ir būna labai smagu stebėti, kai kokio nors aptriušusio BMW ar Audi vairuotojas nustebusių žvilgsniu palydį jį nesunkiai aplenkiantį, gerokai didesnį ir sunkesnį, automobilį. Laikai, kai mikriukai „spjaudėsi“ dūmais, netraukė ir strigo – tolima praeitis. Modernus lengvasis komercinis transportas, daugeliu charakteristikų nenusileidžia lengviesiems modeliams. Kartais juos net ir lenkia. Tarkim Mercedes Benz lengvieji komerciniai Vito ir jau istorija tapęs Viano tiek dinamika, tiek ir patogumu nesunkiai galėjo varžytis su bet kuriuo lengvuoju modeliu, o pasirodžius V klasei, komercinio transporto patogumo kartelė išvis buvo pakelta į kitiems gamintojams vis dar nepasiekiamas aukštumas.
Neatsilieka gamintojai ir siūlydami elektrinius komercinius modelius, tačiau dėl pastarųjų specifikos ir vis dar varganai atrodančios Lietuvos elektriniam transportui skirtos infrastruktūros jie kelią į mūsų rinką skinasi ganėtinai sunkiai. Šiai dienai esu išbandęs tik tris, visiškai skirtingus elektrinius modelius – Renautl Kangoo, Nissan e-NV200 ir Iveco Daily.
Renault Kangoo, išbandytas rytinėse spūstyse, leido atkarpą, kurią su įprastu automobiliu važiuotum apie 30 – 40 minučių, įveikti per 5 minutes.
Nissan e-NV 200 maloniai nustebino,
kai 10 km kelias buvo įveiktas ne tik neteršiant gamtos, bet ir su nulinėmis energijos sąnaudomis. Tiesa, tai vyko šiltuoju metu laiku, tačiau privalumas – akivaizdus.
Iveco Daily teko bandyti Suomijoje, manevruojant jos siauruose provincijos keliukuose, kuriuose paaiškėjo, kad tokio dydžio furgonui reiktų kiek galingesnio elektromotoro. Kita vertus, Iveco – vienintelis jau gamyklose montuojantis į savo didžiausius furgonus elektrinius variklius, tad, tikėtina, po metų kitų Daily gaus gerokai „linksmesnį“ varikliuką.
Ką norėjau pasakyti šiais savo apmąstymais? Tai, kad lengvasis komercinis transportas, panašiai kaip ir lengvieji automobiliai, yra labai savitas ir įdomus. Standartinis požiūris – nereikia tokių automobilių bandyti, nes ką įmonė pirks, tuo visi ir važinės, manyčiau, nėra visai teisingas. Aišku, visi vadovai ir savininkai nori uždirbti, tad ieško kur pigiau, tačiau noriu tikėti, kad jų požiūris į žmones, kurie dieną iš dienos leis prie Kangoo ar Master vairo, pasikeis ir tada jie, prieš rinkdami transportą savo įmonei, atkreips dėmesį ne tik į jo kainą, bet ir į kitus rodiklius – ekonomiškumą, patogumą, surinkimo kokybę ir t.t.
Patikėkite, yra didžiulis skirtumas tarp to ar miegoti kokio nors furgono kabinoje, šiaip taip susirangius ant sėdynių, ar specialiai tam pritaikytoje, autonominę šildymo sistemą, televizorių, atskirą apšvietimą ir daugybę kitų privalumų turinčioje „dvigulėje Master lovoje“. Gal tokia komercinė versija ir kainuos kiek brangiau, tačiau žmonės, kuriems toks automobilis taps „darbo vieta“, tikrai tai įvertins. Investicija, kuri gan greitai atsipirks.
Loading ...