Kas žavisi išpuošta meile, indiška muzika bei šokiais ir šių dienų žmogui juokingai atrodančia Bolivudo scenaristų, režisierių, operatorių bei artistų kūryba, ko gero, kantriai žiūrės daugiau kaip dvi su puse valandos trunkančią romantišką istoriją – indų filmą „Truck Driver“.
Nepaisant pavadinimo – „Sunkvežimio vairuotojas“ – filmas mus nukelia ne į greitkelį, o į nuožmią kovą dėl garbės ir tiesos, už meilę ir gėrį. Ir visiškai natūraliai atrodo, kad pagrindinį herojų bei jo Bob Marley stiliumi padarytą sunkvežimį pamatome tik dvidešimtą minutę nuo filmo pradžios. Tai atrodo tiek natūralu bei įprasta, kaip ir eiti į tualetą su kibirėliu vandens vietoje tualetinio popieriaus.
Nekreipiant dėmesio į tai, kad beveik neįmanoma suprasti, ką kalba filmo herojai, visiškai aišku, jog pasaulį valdo meilė, dėl kurios verta kovoti. Juokingai surežisuotos ir suvaidintos kautynės su blogiečiais (o kaip gi be jų!), primins Bruce Lee filmus, o indiškos dainos perkels kantrų žiūrovą į egzotišką ir spalvingą šalį.
Filme nepamatysime ilgų kelionių ir nesužinosime, kuo gyveno tolimųjų reisų vairuotojai Indijoje, bet akivaizdu, kad sunkvežimio vairuotojas anuomet buvo gerbiama ir prestižinė profesija.
Loading ...